Kodėl dauguma žmonių turi finansinių problemų?

Kiekvienas iš mūsų mokomės vidurinėje. Po to vieni pasirenkame tolimesnes studijas universitete ar kolegijoje, kiti – darbą ar šiaip nieko neveikti. Aišku, pasirinkę universitetą mes turime geresnes perspektyvas gyvenime. Tačiau, iš esmės, ar esi baigęs universitetą ir uždirbi pakankamai, ar esi nebaigęs nieko ir uždirbi mažiau - nemokėdamas tvarkyti savo finansų, gyveni tik tam, kad egzistuotum. Svajonės savaime taip niekada ir netampa realybe.

Pagalvokime apie dabartinį savo gyvenimą. Dažnas iš mūsų dirbame nuo ryto iki vakaro. Vakare „nusikalę“ grįžtam namo, pabūnam su šeima, pailsim, pažiūrim televizorių, panaršom internete ir einam miegot, o kita dieną vėl viskas iš naujo. Mėnesio gale laukiam nesulaukiam algų (nes jau pinigėliai išsekę ) ir galvojam: gausiu algą reikės nusipirkti tą ar aną, mokesčius sumokėt ar dar kokį menkniekį - ko trūksta namuose - ir , žiūrėk, kišenėse vėl švilpia vėjai.
Aišku, yra ir laisvų dienų, kurios priklauso kiekvienam. Na ir ką mes gero nuveikiam per tas laisvas dienas? Pailsim, nueinam į parduotuvę, prisiperkam ir ko mums reikia ir tai ko visai nereikia? O ką galėtume nuveikti per savaitgalį, jeigu tik būtų šiek tiek daugiau pinigėlių ir nereikėtų pirmadienį į darbą? Ar kada galvojote apie tai?
Tiesa yra tokia: arba dirbam ir turim pinigų, bet neturime laiko juos išleisti, arba nedirbam ir turime laiko, bet pinigų nėra. Galų gale dirbam, dirbam ir nieko daugiau nematom apart darbo, o jei staiga pradeda šlubuoti sveikata ir dirbti jau nebegalime, ar užtenka to ką uždirbome?
Ir tada susimąstome: ką gi man tas darbas davė? Gal greičiau - ką jis atėmė... sveikatą, svajones, laiką, kurį galėjau praleisti su mylimais žmonėmis, šviesesnį rytojų ir tai, koks yra tikrasis kiekvieno pašaukimas, ką kiekvienas iš mūsų darome su pasimėgavimu.
Visa tai vadinama darbu dėl pinigų. Taip gyvendami dažniausiai mes vergaujame pinigams, o ne jie mums.
O jeigu mes, laukdami atlyginimų, imtume galvoti kitaip? O jei dažniau pagalvotume: gavęs pinigų tiek ir tiek išleisiu savo svajonėms, savo tikslų įgyvendinimui, savo saugiai ateičiai, o visokiems gyvybiškai nebūtiniems daiktams, didesniems pirkiniams, nereikalingiems niekniekiams skirsiu tik tada, kada mano užsibrėžti ir įgyvendinti tikslai uždirbs man tokiems dalykams ir, nusipirkus juos, nebereikės rūpintis, kad „neištempsiu“ iki kito atlyginimo. Taip mes priverstume pinigus vergauti mums.
Taigi, Mielieji, rinktis Jums: ar dirbti dėl pinigų ar dėl savo svajonių ir tikslų!